Vasario 12 dieną Vilniuje vyko tarptautinė metinė konferencija „Pabėgėlių krizė: problemos ir galimybės Europoje ir Lietuvoje“. Savo įžvalgomis dalinosi Europos parlamento narys Gabrielius Landsbergis, Graikijos ambasadorius Lietuvoje J. E. Iraklis Asteriadis, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro Šiaurės Europos regioninio biuro perkėlimo ir integracijos vyresnioji bendradarbė Karin Davin, Nordanstig savivaldybės Darbo ir pabėgėlių skyriaus vadovė iš Švedijos Bente Sandsrom, Vyriausybės Kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus, Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Moderatorius Ramūnas Bogdanas diskusiją pradėjo paminėdamas, kad šių metų sausio mėnesio migracija yra dešimt kartų didesnė, nei 2015 metų sausio migracija, todėl ši konferencija yra savalaikė ir mes turime ruoštis tam, kas praktiškai įvyks, stengtis atlikti mums skirtus įsipareigojimus. „Šis klausimas jau yra pajudėjęs. Yra bendras, solidarus Europos sąjungos sutarimas pasidalinti 160 tūkstančiu pabėgėlių tarpusavyje ir tai nėra labai didelis skaičius šimtams milijonų gyventojų. Žinoma, mūsų laukia rimti išbandymai, todėl ši konferencija padės bent iš dalies atsakyti į klausimus ir suvokti esamą situaciją“, – kalbėjo R. Bogdanas.
G. Landsbergis pateikė Europos parlamento požiūrį į migraciją: „Europos sąjunga – suma sprendimų į besivystančias krizes. Ji tiek svarbi, kiek geba spręsti krizes“. Pranešėjas pabrėžė ir partijos „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“ poziciją: „Mes turime būti solidarūs Europos Sąjungos nariai ir remiame prezidentės vadovaujamą lyderystę priimti pabėgėlių tiek, kiek mums priklauso pagal įsipareigojimus. Mes manome, kad tai svarbu.“ Anot parlamentaro, tokie politikų pasakymai kaip „mums nereikia pabėgėlių“, „mes nepriimsime jų“ tėra tik populizmas, siekiant tirštinti spalvas ir naudotis visuomenėje vyraujančiomis baimėmis. „Europos sąjunga – ekonominis, politinis, kultūrinis, socialinis traukos centras. Ir būti šiuo centru, reiškiasi prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta. Stebėti iš šalies ir kartais suteikti humanitarinę pagalbą, tai nėra atsakomybė“, – teigė Europos parlamentaras.
Graikijos ambasadorius Lietuvoje J. E. Iraklis Asteriadis pasidalino įžvalgomis iš Artimųjų rytų. Ambasadorius akcentavo, kad Graikijai, esančiai prie išorinės Europos Sąjungos sienos, tenka pernelyg didelis krūvis ir šalyje jau vyksta humanitarinė krizė. Anot Graikijos ambasadoriaus, Graikijai mesti kaltinimai nėra teisingi, nes sausumos sienos nepanašios į jūrines. Kai migrantai įsėda į valteles Turkijos pakrantėje, jau per vėlu, nes tuomet reikia vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas, o ne kontroliuoti migrantų srautus.
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro Šiaurės Europos regioninio biuro perkėlimo ir integracijos vyresnioji bendradarbė Karin Davin, pasidalino jaunos moters istorija, kuri neteko savo vyro keliantis per jūrą. Ji teigė, kad pabėgėlių padėtis dažniausiai būna labai komplikuota, jiems reikia suteikti specialią pagalbą, kad jaustųsi lygūs su vietiniais. „Mes turime suprasti ir priimti tokius sprendimus, kad socialinė parama būtų paskirstyta teisingai“, – kalbėjo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro atstovė.
Bente Sandsrom, Nordanstig savivaldybės Darbo ir pabėgėlių skyriaus vadovė, papasakojo apie padėtį Švedijoje. B. Sandstrom kalbėjo apie sąlygas, kurios suteikiamos pabėgėliams, apie jų integraciją ir kultūrų skirtumą. Konferencijos dalyvio paklausta apie tai, kaip greitai pabėgėlio statusą turintys žmonės įsilieja į darbo rinką, atstovė iš Švedijos atsakė, kad jiems duoti du metai. Vienas sėkmingiausių būdų integruotis – išmokti tos šalies kalbą bei dalyvauti įvairiose integravimo programose. Anot Bente Sandstrom, daugumai pabėgėlių reikia daugiau laiko, nes jiems integruotis nėra lengva.
Konferencijoje dalyvavęs Vyriausybės Kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus kalbėjo apie Lietuvos pasirengimą priimti pabėgėlius. R. Vaitkus išskyrė pagrindinį skirtumą tarp Vokietijos, Švedijos ir Lietuvos. Pasak jo, diskursas pabėgėlių tema Lietuvoje yra neigiamas, todėl žmonės galvoja, kad į Europos sąjungą ir mūsų šalį plūstantys migrantų srautai tarsi maras. Lyginant užsienio pabėgėlių centrus su Lietuvos, pas mus nėra nemokamo maitinimo, tai pat labai žemas piliečių įsitraukimas padedant pabėgėliams integruotis. Anot Vyriausybės Kanclerio pavaduotojo, svarbiausi aspektai iškylantys mūsų šaliai: žmonių atvežimas į Lietuvą, jų adaptacija Ruklos pabėgėlių centre ir integracija jų gyvenamojoje vietovėje.
Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius pasidalino Jonavos savivaldybės patirtimi. Pirmoji pabėgėlių pažintis su Lietuva bus pabėgėlių centre Rukloje. Anot M. Sinkevičiaus pabėgėlių integracija apipinta gandais, vyrauja neigiamas požiūris. „Aš manau, kad mes susitvarkysime su mums priskirtu pabėgėlių skaičiumi, tai rodo mūsų praktika.<…> Mūsų imigrantų politika šalyje veikia skirtingai. Turime dvi institucijas, Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą ir Pabradės užsieniečių registracijos centrą, kurios susietos su valstybės institucijomis, bet nepavaldžios savivaldybės institucijoms. Mūsų savivaldybės atveju, mes tampame tarpininkais. Pabėgėlių centras turėtų bendradarbiauti su savivaldybės institucijomis tam, kad integracija būtų sėkminga“, – kalbėjo Jonavos rajono savivaldybės meras.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pristatė verslo bendruomenės požiūrį į migracijos iššūkius. Pagal statistiką iš 200 didžiausių verslo įmonių 46% darbdavių priimtų į darbą pabėgėlius. Neapsisprendę 27%, o į darbą pabėgėlių nepriimtų 26% darbdavių. 42% verslininkų, pasirengusių įdarbinti migrantus, iš valstybės tikisi mokestinių lengvatų, 36% – subsidijų. Verslininkai mano, kad valstybė galėtų dalyvauti organizuojant pradinius profesinius mokymus pabėgėliams. Jo manymu, tokie išbandymai šaliai visada geri, nes tai išbando mūsų tvirtumą. „Politikai bando diegti visuomenei tai, ko ji bijo. <…> Manau, reikia kuo daugiau konferencijų, kuriose būtų kalbama apie tai, kaip mes priimsime pabėgėlius, kaip juos integruosime. Čia esminis dalykas“, – kalbėjo R. Dargis.
Konferenciją organizavo Europos Parlamento Informacijos biuras Lietuvoje.